Motinos pienas – tai natūraliausias ir geriausias maisto šaltinis kiekvienam kūdikiui, jis visiškai patenkina visus mitybinius kūdikio poreikius pirmuosius 6 mėn. ir gali būti reikšminga sveikos kūdikio ir vaiko mitybos dalis iki dvejų metų ar ilgiau. Nepaisant to, kad pieno mišinių pramonė auga ir tobulėja, motinos pienas turi naudingų bioaktyviųjų faktorių, kurių negali pakeisti joks kitas mitybos šaltinis. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO), Amerikos Pediatrų akademija ir daugelis kitų sveikatos priežiūros organizacijų rekomenduoja, kad tais atvejais, kai sunkiai sergančio naujagimio motina neturi pieno, geriausia alternatyva turėtų būti pasterizuotas donorinis motinos pienas. Donorinio motinos pieno kiekis ribotas, todėl pirmiausia jis turėtų būti skiriamas neišnešiotiems, gimusiems labai mažo svorio ir sunkiai sergantiems naujagimiams, kuriems maitinimas motinos pienu gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet neretai ir išgelbėti gyvybę.

Aktualumas

Dėl priešlaikinio gimdymo ir patiriamo streso neišnešiotų naujagimių motinos pirmomis dienomis neturi pieno arba jo turi labai mažai. Donorinis motinos pienas skiriamas neišnešiotiems naujagimiams per pirmąsias jų gyvenimo dienas, kol prasidės jų motinų laktacija. Taip pat jo gali būti skiriama ir vėlesniuose neišnešiotų naujagimių augimo etapuose, jei mamos pieno nepakanka arba dėl įvairių priežasčių motinos pieno vartoti negalima. Tam tikrais atvejais donorinis pienas gali būti skiriamas ir išnešiotiems naujagimiams. Mamos pienas neišnešiotiems naujagimiams gyvybiškai būtinas dėl kūdikio žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo. Donorinis pienas neišnešiotiems naujagimiams skiriamas vietoje adaptuotų pieno mišinių norint išvengti nekrozinio enterokolito ir jo sukeltų komplikacijų. Donorinis pienas geriau pasisavinamas, jo baltymų, angliavandenių ir riebalų sudėtis kitokia nei adaptuotų pieno mišinių.

 

Pieno bankas Lietuvoje

Lietuvoje pirmasis donorinio motinos pieno bankas (DMPB) įkurtas rėmėjų lėšomis ir atidarytas 2016 m. gruodžio 1 d. Kauno klinikose.

DMPB tikslas – užtikrinti saugaus donorinio motinos pieno tiekimą ir jo priežiūrą medicininiams tikslams Kauno klinikų Neonatologijos ir Vaikų ligų klinikose.

Informacija apie DMPB pateikiama internetiniame puslapyje http://motinospienobankas.lt.

 

Potencialių motinos pieno donorių paieška ir atranka

Pieno banko donore gali būti kiekviena sveika moteris (savanorė), kuri augina kūdikį iki 6 mėn. amžiaus ir turi atliekamo pieno. Prieš tapdama pieno donore, moteris privalo:

  • Užpildyti sveikatos deklaraciją, kurią tvirtina už pieno banką atsakingas gydytojas (donorė negali turėti žalingų įpročių (rūkymas, alkoholio arba narkotikų vartojimas).
  • Pasirašyti sutikimo formą.
  • Turėti šeimos gydytojo siuntimą ginekologo konsultacijai.
  • Atlikti serologinius kraujo tyrimus (visos galimos donorės yra tiriamos dėl ŽIV-1, ŽIV-2, ŽTLV-1, ŽTLV-2, sifilio, hepatito B ir C).

Gavus nors vieną teigiamą potencialios motinos pieno donorės serologinį kraujo tyrimo rezultatą, donorė išbraukiama iš galimų donorių sąrašo, o jos surinktas pienas utilizuojamas.

 

Motinos pieno donorių mokymai

Norint skatinti laktaciją, reikia pradėti nutraukti pieną kaip galima anksčiau, pageidautina – per pirmąsias valandas po naujagimio gimimo ir ne vėliau nei per 6 pirmąsias valandas. Donoriniam motinos pienui nutraukti dažniausiai naudojamas elektrinis pientraukis. Rankinis pientraukis taip pat naudojamas, tačiau juo nutraukiamas tik vidutinis pieno kiekis, be to, šis metodas gali didinti bakterinio užterštumo riziką. Nutraukimo ranka metodas abejotinas, nes sąlygoja mažesnį riebalų kiekį ir pieno tūrį, taip pat didina bakterinio užterštumo riziką. Savaime išsiskyręs pienas, kol buvo maitinama arba nutraukiama iš kitos krūties, sudėtyje turi mažai riebalų bei baltymų ir sudaro palankias sąlygas bakteriniam užterštumui. Toks pienas netinkamas motinos pieno bankui.

Kiekvienai pieno donorei paaiškinama, kaip teisingai ir saugiai nutraukti motinos pieną bei įteikiama rašytinė informacija apie motinos pieno donorystę, higienos reikalavimus ir motinos pieno nutraukimą. Jei donorinis nepasterizuotas motinos pienas netaisyklingai surinktas, nepažymėtos ar pažeistos talpos, ar buvo laikomas šaldytuve ilgiau nei 24 val., jis utilizuojamas.

 

Saugus pirminis donorinio motinos pieno konservavimas ir saugojimas

Surinktas donorinis motinos pienas patikrinamas ir laikomas šaldiklyje, –20°C temperatūroje iki pasterizavimo. Jeigu pirminis donorinio motinos pieno konservavimas truko ilgiau nei 3 mėn., jis utilizuojamas.

 

Mikrobiologiniai donorinio motinos pieno užterštumo tyrimai

Kai serologiniai motinos kraujo tyrimo rezultatai neigiami, prieš pasterizaciją užšaldytą pieną tiriame dėl mikrobiologinės taršos. Užšaldytas pienas atitinka Nacionalinio sveikatos instituto ir priežiūros kompetencijos keliamus reikalavimus. Jeigu nepasterizuoto donorinio motinos pieno mikrobiologinės taršos pasėlio rezultatas neatitinka reikalavimų, užšaldytas donorinis motinos pienas utilizuojamas.

 

Donorinio motinos pieno pasterizavimas

Pasterizavimas atliekamas naudojant specializuotą aparatūrą, atitinkančią Nacionalinio sveikatos instituto ir priežiūros kompetencijos reikalavimus. Taikoma Holder pasterizacija, kurios metu donorinis motinos pienas šildomas iki 62,5°C ir temperatūra išlaikoma 30 min., po to greitai atšaldžius iki 4°C temperatūros. Po pasterizacijos donorinis motinos pienas pakartotinai užšaldomas šaldiklyje. Dvigubas užšaldymas sunaikina citomegalo virusą (CMV).

 

Antrinis donorinio motinos pieno konservavimas ir saugojimas

Pasterizuotas donorinis motinos pienas laikomas šaldiklyje (–20°C temperatūroje) ne ilgiau kaip 6 mėn. nuo pirminio konservavimo pradžios. Jeigu galiojimo laikas baigėsi, pasterizuotas donorinis motinos pienas utilizuojamas.

 

Donorinio motinos pieno maistinės vertės nustatymas ir parinkimas naujagimiams

Donorinio motinos pieno maistinės vertės nustatymas atliekamas naudojant analizatorių. Tiriamas motinos pieno baltymo, angliavandenių, riebalų ir kalorijų kiekis. Kaloringesnis ir su didesniu baltymo kiekiu donorinis motinos pienas skiriamas mažesnės gestacijos naujagimiams.

Donorinio motinos pieno skyrimo indikacijos:

  • Labai mažo gimimo svorio (LMGS) naujagimiams (< 1500 g), kurių motinų laktacija nepakankama (neatitinka fiziologinio naujagimio poreikio).
  • Naujagimiams, kurių motinų laktacija nepakankama, ir naujagimiai turi didelę nekrozinio enterokolito riziką.
  • Neišnešiotiems naujagimiams, kurie netoleruoja sauso adaptuoto pieno mišinio, o motinų laktacija yra nepakankama.
  • ŽIV sergančių motinų naujagimiams.

 

Diskusija

Ištirta, kad naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose (NITS) motinos pienu maitintiems naujagimiams atsirado mažiau infekcijų, rečiau sirgo nekroziniu enterokolitu (NEK) ir buvo mažiau kolonizuoti patogeninių mikroorganizmų. Taip pat atlikta tyrimų, įrodžiusių, kad naujagimiai maitinti nutrauktu motinos pienu buvo trumpiau hospitalizuoti. Kitų studijų duomenimis, neišnešiotų naujagimių, maitintų motinos pienu, geresnis nervų sistemos vystymasis, tačiau sunku įvertinti duomenų tikslumą dėl daugelio rizikos veiksnių. Įvertinus šiuos tyrimus, manoma, kad donorinis pienas padės ne tik sumažinti neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t. y. žarnyno uždegimu, bet ir su šia liga susijusių komplikacijų: žarnyno operacijų, ilgalaikio maitinimo infuzijos būdu, ilgalaikio antibiotikų vartojimo, ilgalaikio gydymo intensyviosios terapijos skyriuje ir naujagimių mirštamumą.

 

Šaltinis: Lysovienė E., Ivanauskienė V., Stonienė D., Skorobogatova N., Vazgienė V., Židonienė K., Šatienė G., Tamelienė R. Pirmasis Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2017; 20 (1): 62-68.